- kažkieno
- kažkienõ įv. Kažkienõ mašinà stóvi ant vejõs.
.
kažkieno
Look at other dictionaries:
chi — chi̇̀ išt. Pasigir̃do chi̇̀ chi̇̀ chi̇̀ – sil̃pnas kažkienõ kikẽnimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
džerškėjimas — dkt. Suáidi kažkienõ žiñgsniai ir grandi̇̀nių džerškėjimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
hi — hi̇̀ išt. Pasigir̃do hi̇̀ hi̇̀ hi̇̀ – sil̃pnas kažkienõ kikẽnimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
šleptelėti — šlèptelėti vksm. Žmogùs šlèptelėjo į kažkienõ paslaugiai̇̃ pristùmtą krėslą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atmauroti — 1 atmauroti intr. Rm ateiti maurojant: Kažkieno jautis pas karves atmauroja Kair. Kaziuko (kovo 4 d.) mugėje iš Smurgainių atmaurodavo meškos su savo mokytojais rš. | prk.: Atmaurojo dengtas sunkvežimis rš. mauroti; atmauroti; įmauroti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
ilgaskvernis — 2 ilgaskver̃nis, ė adj. (2) Š su ilgais skvernais: Gavo ilgaskvernę, kažkieno jau nemažai nutrintą milinę rš. Ilgaskvernis durtinys susiglamžęs rš. Vienas apsirėdęs ilgaskverniu be liemenio žiponu rš. O tas garnys ilgaskvernis NS1365 … Dictionary of the Lithuanian Language
kirdyti — kìrdyti, o (kirdžia), ė tr. NdŽ, Rt, kirdyti, kir̃do, kir̃dė J budinti, žadinti: Kìrdyti vaiką lopišė[je] Kv. Kažkieno atsargūs, sėliną per akmenis žingsniai kirdė šunis kaimo pakraštyje rš … Dictionary of the Lithuanian Language
knabtelėti — knàbtelėti, ėja, ėjo žr. knaptelėti: 1. Jis vėl netikėtai knabtelėjo, parpuolė ir, graibydamas rankomis žemę, nusirito nuo kriaušio A.Vien. Nepargriuvo, net neknabtelėjo J.Paukš. 2. Jis knabtelėjo į kažkieno sušalusią nugarą rš. Tas knabtelėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
mankštynė — mankštỹnė sf. ppr. pl. (2) žr. mankšta: Tos mankštynės jam buvo lyg kažkieno svetimas, iš šalies stebimas darbas ir visai nejaudino jo rš. Šie susirėmimai iš tolo buvo panašūs į mankštynes rš. Mane ji laiko labiau įgudusiu į šią proto mankštynę… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… … Dictionary of the Lithuanian Language
